Psichoterapija

Psichoterapija – tai gydymo metodas apimantis psichikos ir asmenybės sutrikimų gydymą, kuris remiasi pacientų keitimosi procesu betarpiško kontakto su psichoterapeutu metu, siekiant geresnio paciento biologinio, psichologinio bei socialinio funkcionavimo. Taikant šį gydymo metodą galima geriau suprasti anksčiau nesuvoktus pasąmoninius, neigiamai būseną veikiančius procesus, padedama asmenybei keistis teigiama linkme, mažina ir išgydo ligos simptomus.
Psichoterapija pagal veikimo tikslą, pobūdį yra skirstoma į individualią, grupinę, atskleidžiamąją, palaikomąją, ego stiprinančią ir kt.

Indviduali psichoterapija – psichoterapeutas dirba su vienu pacientu. Seansas trunka paprastai iki 45-50 minučių.

Atskleidžiamoji psichoterapija (arba giluminė) – ja siekiama, kad pacientas įsisąmonintų, suvoktų savo sutrikimų priežastis, siekiama paskatinti tam tikrų jo asmenybės struktūrų ir jos funkcionavimo būdų atsikūrimą, t.y. siekiama stabilių asmenybės pokyčių.

Palaikomoji psichoterapija – ja siekiama, kad patologiniai psichiniai ir somatiniai paciento organizmo procesai, kurių negalima paveikti, turėtų kuo mažesnę įtaką paciento gyvenimui, t.y. siekiama sustabdyti jo psichologinio ir socialinio funkcionavimo blogėjimą.

Šeimos terapija – dar viena psichoterapijos rūšių, kur yra įvardinami ryšiai bei priklausomybės tarp paciento aplinkos narių, kurie yra svarbiausi sprendžiant pagrindines to žmogaus problemas. Gydymo tikslas yra užtikrinti kuo geresnį paciento aplinkos artimiausių narių funkcionavimą.

Visos technikos, naudojamos šioje terapijoje, yra sisteminio pobūdžio ta prasme, kad naudoja modelį, kuriuo yra randami bendriniai ryšiai tarp paciento, jo šeimos ir socialinio fenomeno. Esama problema yra nagrinėjama tarpasmeniniame šeimos kontekste mažiau paliečiant kiekvieno jų vidinius išgyvenimus. Šeimos terapijos modelis leidžia suprasti, kad kiekvienas šeimos narys yra veikiamas vienas kito ir kad šeima nėra tik pavienių individų grupelė, apie kurią surinkti informaciją yra įmanoma keleto susitikimų metu.

Artimųjų bei šeimos narių konsultavimas taikomas tuomet, kai sergančiojo šeima ar jos nariai susiduria su problemomis, atsirandančiomis dėl artimojo ligos (dažniausiai pykčio, kaltės, bejėgiškumo jausmai, su kuriais yra sunku susitaikyti; neretai depresinė simptomatika, miego sutrikimai, psichosocialinės veiklos sutrikimai, krizė šeimoje). Ieškoma optimaliausių sprendimų, pagalbos būdų, padedančių šeimai adaptuotis prie esamos situacijos

Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą.

Ispanų patarlė